Bendrosios praktikos odontologija

Pirminė odontologinė pagalba – tai nespecializuotų pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas. Šioms paslaugoms priskiriama: dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų tikimybės nustatymas, vaikų dantų ėduonies profilaktika (silantavimo paslaugos), sąkandžio anomalijų nustatymas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.

Už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atsako sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (PAASP) paslaugų išlaidų apmokėjimo sudariusi įstaiga. Todėl paprastai, prireikus gydytis dantis, dėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamųjų odontologo paslaugų privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims reikia kreiptis į PAASP priežiūros įstaigos, prie kurios jis yra prisirašęs, gydytoją odontologą. Jei įstaiga pati neteikia pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, šias paslaugas privalo užtikrinti sudarydama trišalę sutartį tarp šias paslaugas teikiančios įstaigos, PAASP įstaigos ir TLK. Taip pat suteikti pacientui visą informaciją – koks odontologijos kabinetas ir kur teikia ligonių kasų kompensuojamas odontologines paslaugas toje įstaigoje prirašytiems pacientams.

Svarbu žinoti, kad ligonių kasos sumoka už gydytojo darbą, o pacientui teks sumokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas. Išimtis taikoma – nereikia mokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones – vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 m., bei socialiai remtiniems asmenims (tada būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą). Išskyrus atvejus, kai pacientas (ar jo atstovas) pageidauja ir pasirenka gauti brangesnes medžiagas, priemones ar kitas papildomas (t. y. pagrindinei ligai diagnozuoti ar gydyti nebūtinas) paslaugas – tuomet reikia sumokėti patiems.

Šaltinis – https://ligoniukasa.lrv.lt/