Ankstyva ligų diagnotiska gali padėti užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms, paskirti tinkamą gydymą. Kraujo rodikliai parodo mūsų kūno sutrikimus ir turėtų būti atliekami kas vienerius ar dvejus metus, priklausomai nuo amžiaus, arba dažniau, jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, kurias būtina stebėti. Kraujo tyrimai Pakruojyje, mūsų klinikoje, atliekami visiems pacientams, kuriems jie yra reikalingi. Tyrimus paskiria šeimos gydytojas, tačiau galima rinktis ir atlikti savanoriškus tyrimus.
Kodėl rekomenduojama profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus?
Kraujo tyrimai pirmiausia parodo nukrypimus nuo normų. Kai kurios jų gali indikuoti svarbius sveikatos sistemos sutrikimus. Pavyzdžiui, kraujo tyrimai labai svarbūs norint diagnozuoti mažakraujystę, cukrinį diabetą, virusines infekcijas, skydliaukės, kepenų sutrikimus ir kitas ligas. Laboratoriniai tyrimai Pakruojyje atliekami greitai ir profesionaliai – mūsų klinikoje dirbanti profesionalų komanda leis jaustis patogiai.
Įprastai kraujo tyrimus paskiria šeimos gydytojas, kartais – ginekologas, endokrinologas ar kitos srities specialistas. Pačiam pacientui verta kreiptis dėl kraujo tyrimų į savo gydytoją jei yra jaučiamas silpnumas, kartais aptemsta akyse (ypač keičiant kūno padėtį), atsiranda dusinimas, kūno temperatūros svyravimai siekiantys daugiau nei 37,0 laipsnius, jaučiami skausmai pilvo srityje, atsiranda ilgai gyjančių žaizdų, jaučiamas nuolatinis troškulys, turima antsvorio, pageltę akių baltymai.
Šeimos planuojančios susilaukti kūdikio taip pat turėtų išsitirti kraują. Moterims itin svarbu, kad būtų pakankamos geležies, feritino, B12 ir B9 vitaminų atsargos, geras vitamino D rodiklis, taip pat verta pasitikrinti tymų, raudonukės skiepų veiksmingumą ir, jei reikia, pakartotinai pasiskiepyti.
Kraujo tyrimų rezultatų normos
Kiekvienas tyrimas turi normas, jos yra nurodomos tyrimų išraše. Nukrypimai nuo normų gali rodyti negalavimus, infekcijas, lėtines ligas. Taip pat vitaminų ir mineralų stoką arba perteklių, skydliaukės ar kitas su hormonais susijusias problemas, priklausomai nuo to, kas buvo tirta. Labai svarbu, kad Jūsų tyrimo rezultatus vertintų specialistas, kuris turi prieigą prie jūsų sveikatos istorijos. Žinoma, tyrimų atsakyme galite matyti laboratorinės diagnostikos rezultatus bei greta nurodytas normos ribas, tačiau tik žinant konkretaus žmogaus sveikatos istoriją galima vertinti vieno ar kelių rodiklių nuokrypių nuo normų pavojingumą. Net jei atlikote gydytojo nepaskirtus kraujo tyrimus savarankiškai – aptarkite rezultatus su Jus gydančiu gydytoju. Taip pat, besilaukiančioms moterims ir vaikams dažniausiai naudojamos kitos tyrimų normos, nei yra įprastuose laboratorijų atsakymuose.
Ką galime sužinoti iš kraujo tyrimo?
Pats svarbiausias ir dažniausiai atliekamas yra bendrasis kraujo tyrimas (kartai dar vadinamas BKT). Jo metu tiriamos trys pagrindinės kraujo dalys: raudonųjų kraujo ląstelių ir jų rodiklių nustatymas, baltųjų kraujo ląstelių ir jų klasių nustatymas ir trombocitų ir jų rodiklių nustatymas. Ką rodo kiekvienas rodiklis ir padeda nustatyti? Eritrocitai arba RBC padeda diagnozuoti mažakraujystę (jei aptinkamas sumažėjęs jų kiekis). Leukocitai (WBC) gali parodyti imunines problemas, lėtinį arba ūminį uždegimą. Jie skirstomi į skirstomi į penkias grupes: limfocitus, neutrofilus, monocitus, bazofilus ir eozinofilus ir kiekvienas turi savo atskirą funkciją. Sergant virusinėmis infekcijomis, dažniausiai padidėja limfocitų ir sumažėja neutrofilų skaičius. Esant bakterinei infekcijai, nustatome padidėjusį neutrofilų skaičių. Eozinofilai ir bazofilai gali padidėti esant alerginėms reakcijoms. Trombocitai (PLT) rodo kraujo krešėjimą. Šis rodiklis itin svarbus ruošiantis operacijoms. Bendras kraujo tyrimas neparodo vėžinių susirgimų – tai vienas gajausių mitų tarp pacientų. Galima įtarti onkologinę ligą tik atliekant specialų vėžinių žymenų imunologinį kraujo tyrimą.
Pasirinktinai arba su gydytojo rekomendacija gali būti atlikti ir kiti kraujo tyrimai:
- COVID-19 tyrimai
- Alergologiniai tyrimai ir alergenų programos
- Bendrieji kraujo tyrimai (ląstelių tyrimai)
- Biocheminiai tyrimai
- Celiakijos tyrimai
- Elektrolitų ir mikroelementų tyrimai
- Erkių pernešamų ligų tyrimai
- Genetiniai tyrimai
- Gliukozės tyrimai
- Hepatitų žymenų tyrimai
- Hormonų tyrimai
- Imunologiniai tyrimai
- Inkstų funkcijos tyrimai
- Infekcijų tyrimai
- Kasos funkcijos tyrimai
- Kepenų funkcijos tyrimai
- Kraujo krešėjimo tyrimai
- Kvėpavimo takų infekcinių ligų tyrimai
- Lytiškai plintančių ligų tyrimai
- Maisto netoleravimo tyrimai
- Mažakraujystės tyrimai
- NIPT tyrimai nėščiosioms
- Riebalų apykaitos tyrimai
- Prostatos tyrimai
- Skydliaukės tyrimai
- Širdies ir kraujagyslių tyrimai
- Vėžio žymenų tyrimai
- Virusinių ligų tyrimai
- Vitaminų tyrimai
- ŽIV tyrimai
Svarbu žinoti, kad kraujo tyrimais viso organizmo ištyrimo atlikti neįmanoma. Tam reikalingi papildomi instrumentiniai tyrimai, kurie vertinami kartu su atliktais kraujo tyrimais, tačiau kraujo tyrimai gali padėti nukreipti tinkama linkme.
Ką daryti prieš kraujo tyrimą?
Prieš kai kuriuos kraujo tyrimus rekomenduojama nevalgyti ir negerti. Tačiau ne prieš visus.
Valgyti ir gerti galima prieš atliekant imuninius tyrimus (skydliaukės tyrimai, antikūniai, hepatitas c, glikuotas hemoglobinas, sergantiems cukriniu diabetu).
Prieš kraujo tyrimus galima išgerti įprastai vartojamus vaistus, užgeriant stikline vandens. Jei bus tiriami vitaminai, mineralai (pvz. vitaminas D, geležis) – papildus reiktų nustoti vartoti 10 dienų iki numatomo tyrimo, kad jie neiškreiptų rezultato.
Būtinai reikia būti nevalgius tiriant:
- gliukozės kiekį kraujyje
- kepenų fermentus
- lipidogramą (cholesteroliai).
Valgymui (be įprasto maisto) taip pat priskiriama:
- kramtomosios gumos kramtymas
- saldainio, ledinuko 1 vnt. suvalgymas
- kavos ar arbatos su ar be cukraus gėrimas.
Jei nevalgę jaučiatės itin prastai – registruokitės kuo ankstyvesniam tyrimo laikui.
Prieš kraujo tyrimus nekeiskit gyvenimo būdo – t.y. nesilaikykite specialių dietų, iš vakaro nepersivalgykite, tačiau ir nebadaukite, nenuspręskite nubėgti krosą, jei jo iki tol nebėgote. T.y. nesukelkite savo organizmui papildomo streso – jis gali atsispindėti kraujo tyrimuose ir taip iškreipti rezultatus. Tai ypač svarbu, jei kraujo tyrimais bus siekiama nustatyti cholesterolio kiekį kraujyje, cukrinį diabetą ar prediabetinę būklę – tyrimas yra tik įrankis nustatyti esamą situaciją ir suteikti Jums pagalbą ir informaciją, kaip nepabloginti savo būklės, o ją pagerinti. Mūsų klinikoje dirba nuoširdžiai savo darbą mylintys gydytojai, tad su jais galite aptarti visus Jus neraminančius klausimus.
Kiek kainuoja kraujo tyrimas?
Dalis kraujo tyrimų yra kompensuojami teritorinių ligonių kasų, tačiau už dalį gali tekti susimokėti. Kai kuriuos tyrimus gali skirti tik tam tikros srities specialistas, o šeimos gydytojas negali. Nemokami kraujo tyrimai Pakruojyje, kurie yra numatyti šeimos gydytojo medicinos normoje yra šie:
- bendras kraujo tyrimas profilaktiškai atliekamas vieną kartą per dvejus metus;
- gliukozės kiekio kraujyje nustatymo profilaktiškai atliekami vieną kartą per dvejus metus, nuo 65 m. – vieną kartą per metus;
- gliukozės tolerancijos testas;
- C reaktyvus baltymas (dar vadinamas CRB) ir ENG (uždegimo rodikliai);
- biocheminiai kraujo tyrimai: kreatininas, kalis, natris, ALAT, ASAT, ŠF, bilirubinas, TTH, šlapimo rūgštis;
- lipidų apykaitos tyrimas (lipidograma);
- cholesterolio kiekio kraujyje nustatymo tyrimas suaugusiems pacientams profilaktiškai atliekamas vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;
- PSA (pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo).
Kitų kraujo tyrimų kainas rasite mūsų kainoraštyje arba galite pasiteirauti paskambinę į registratūrą.
Nepamirškite, atlikę kraujo tyrimus užsiregistruokite nuotolinei konsultacijai dėl tyrimų aptarimo pas šeimos gydytoją. Jis padės tinkamai įvertinti rezultatus ir, jei reikės, paskirs gydymą arba nukreips pas kitus specialistus tolesniam ištyrimui. Nevertinkite rezultatų savarankiškai – vienas nuo normos nukrypęs skaičius nebūtinai reiškia sunkią ligą.
